Sveiki, pradingėliai. Heh, spalis buvo puiki proga ištrūkti laukan, pasigrožėti neregėtomis spalvomis, pasidžiaugti vis dar šildančia saule ar leistis į kokią tai kelionę. Mes vis kur tai nuklystam savaitgaliais, tai kokion pilin, tai į mišką, skaniai pavakarieniauti, o gal tiesiog į šalimais esančią kepyklėlę sekmadinio pusryčiams. Tik gaila, vis dar dažnai su savimi pamirštu prigriebti fotoaparatą. Reiks kada nors įsigyti mažiuką ir apgyvendinti mylimiausių džinsų kišenėje. O rubuilį palikti didesnėms išvykoms ir leisti penėtis toliau..
Kai kas pasiskųstu, kad šis metas slegiantis ne tik pečius, bet ir mintis. Toks dulksnas, nykus, be šviesos. Bet ką jūs sakot? Jei tik pažvelgsit truputi labiau atmerktomis akimis, išvysit kaip gera ir šviesu čia aplink. Ir nei puošnų rūbą metantys medžiai, nei šaltukas, nei ankstyvi vakarai negali gadinti nuotaikos. Gerai, gal ir gali, bet ar mes tą leisim? Nemanau. Pažiūrėkit kaip naujai atsiveria miestas, kai jo kampų ir kampelių neužstoja krūmokšniai; kaip smagu grįžus nušąlusiais pirštais susisukti į adialą ar palįsti po karštu dušu, užsikaisti arbatos ir sukirsti didžiulį obuolių pyrago gabalą, o gal garuojančios sriubos su juoda duona; kaip gera jausti ateinančias šventes ir parsinešti iš sklepo apdulkėjusias lemputes.. ir kiek tokių "kaip gera" rastum savo kasdienoj? Juk su rudeniu nesibaigia gyvenimas, su rudeniu prasideda kitas laukimas. Švenčių, šviesos, šilumos..
Nusprendę pradžiuginti save tokią vėsią savaitgalio popietę, patraukėme paskanauti vokiško rudeniu kvepiančio maisto. O ir alaus vietoj gaminto atsisakyti nebuvo jėgų.. Sukirtom po gabalą mėsos ir dar lengvąjį Flammkuchen. Arba kaip prancūzai pasakytų - tarte flambèe. Jei kam dar neteko girdėti kas tai yra, apibūdinčiau kaip Vokietijos-Prancūzijos plonoji pica. Tik ji truputėli kitokia, nors išvaizda tikrai picos.
Tarte flambèe // Flammkuchen būtų galima išversti kaip "pyragas keptas ugnies liepsnose" arba "liepsnų pyragas". Patiekalas kilęs iš Elzaso, Prancūzijos, taip pat yra vienas iš pagridninių patiekalų Vokietijos pietuose, žemėse besiribojančiose su Prancūzija (Baden, Pfalz). Kadangi gyvename labai netoli, šio pyrago galima paskanauti beveik visuose mūsų miestelio restoranuose, kur gaminamas vokiškas maistas. O "liepsnų pyragu" jis vadinamas todėl, kad plonytė tešla labai gerai apskrudusi, dažnai kraštai kiek apdegę, lyg paliesti ugnies liepsnų.
Tradicinis pyragas atrodytų taip - labai plonas tešlos lakštas, apteptas crème fraîche (kitaip grietine) arba formage blanc (verstusi kaip baltasis sūris, arba kitaip šviežias sūris), apibarstytas plonai pjaustyto svogūno griežinėliais ir šonine, keptas krosnyje kelias minutes. Tačiau yra labai daug šio pyrago variantų. Grietinė dažnai skaninama žolelėmis, keičiami sūriai, dedama daržovių. Yra ir saldžioji šio pyrago versija - su obuoliais ar kriaušėmis bei cinamonu. Vokietijoje panašų pyragą daro ir kiti regionai, tačiau kieviename jis turi vis kitą pavadinimą ir sudedamasias dalis, todėl čia ir sustosiu, nesiplėsdama į vokiškus terminus ir mūsų liežuviui ne visad lengvai tariamus žodžius.
Jau ne kartą ragavus šio pyrago mieste, nusprendžiau, kad pribrendo laikas pabandyti namie. Pasekoje to, kad ne visad norime kvepėti vakare svogūnais, dariau du pyrago variantus, tradicinį - su svogūnais ir šonine - bei vegetarišką versiją pabaigai - su grilintomis daržovėmis. Tarte flambèe (skamba gražiau nei vokiškoji versija, tiesa?) nėra tas maistas, nuo kurio norisi rindentis per kambarį ir dejuoti kaip tau sunku (palikim tai Kalėdoms). Plonytė tešla, kurios niekaip neperkrausi kitais ingredientais, puikiai tiks lengvai vakarienei. Kas gali būti geriau, kai tai primena mylimąją picą, bet puikiai pritaikoma lietuviškai virtuvei, kurioje visada rasi grietinės, šoninės, svogūnų ar dar kokių rudens gėrybių.
Tešlai:
300 g miltų
125 ml mineralinio vandens
4 v. š. alyvuogių aliejaus
žiupsnelis druskos
Grietinės padažui:
400 - 500 g grietinės
pundelis prieskoninių žolelių (naudojau krapus ir petražoles)
Tradiciniam pyragui:
2 didelių svogūnų
250 g šoninės
100 g Geramont sūrio (nebūtina)
Vegetariškam pyragui:
1 nedidelė cukinija
1 paprika
1 nedidelis svogūnas
100 g Geramont sūrio (nebūtina)
Gaminimo eiga
Iš visų tešlos ingredientų užminkome minkštą tešlą, suvyniojame į maistinę plėvelę ir leidžiame pastovėti. Tuo tarpu smulkiai sukapojame prieskonines žoleles ir sumaišome su grietine, paskaniname pipirais ir druska. Jei reikia, grietinę praskiedžiame trupučiu pieno. Svogūnus, cukiniją, papriką bei šoninę supjaustome kuo plonesniais griežinėliais.
Tešlą padaliname į keturias - penkias dalis ir kočiojame kuo ploniau (kepiau 40*60 dydžio skardoje). Iškočiotą tešlą perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, gausiai aptepame grietine, apibarstome norimais ingredientais ir kepame, kol tešlos kraštai gražiai paruduos.
Dalis grietinės susigeria į tešlą. Jei norite, kad grietinės sluoksnis išliktų, jos naudokite daugiau. Kepant vien tik sudaržovėmis, patariama jas pabarstyti prieskoniais.
Kai kas pasiskųstu, kad šis metas slegiantis ne tik pečius, bet ir mintis. Toks dulksnas, nykus, be šviesos. Bet ką jūs sakot? Jei tik pažvelgsit truputi labiau atmerktomis akimis, išvysit kaip gera ir šviesu čia aplink. Ir nei puošnų rūbą metantys medžiai, nei šaltukas, nei ankstyvi vakarai negali gadinti nuotaikos. Gerai, gal ir gali, bet ar mes tą leisim? Nemanau. Pažiūrėkit kaip naujai atsiveria miestas, kai jo kampų ir kampelių neužstoja krūmokšniai; kaip smagu grįžus nušąlusiais pirštais susisukti į adialą ar palįsti po karštu dušu, užsikaisti arbatos ir sukirsti didžiulį obuolių pyrago gabalą, o gal garuojančios sriubos su juoda duona; kaip gera jausti ateinančias šventes ir parsinešti iš sklepo apdulkėjusias lemputes.. ir kiek tokių "kaip gera" rastum savo kasdienoj? Juk su rudeniu nesibaigia gyvenimas, su rudeniu prasideda kitas laukimas. Švenčių, šviesos, šilumos..
Tarte flambèe // Flammkuchen būtų galima išversti kaip "pyragas keptas ugnies liepsnose" arba "liepsnų pyragas". Patiekalas kilęs iš Elzaso, Prancūzijos, taip pat yra vienas iš pagridninių patiekalų Vokietijos pietuose, žemėse besiribojančiose su Prancūzija (Baden, Pfalz). Kadangi gyvename labai netoli, šio pyrago galima paskanauti beveik visuose mūsų miestelio restoranuose, kur gaminamas vokiškas maistas. O "liepsnų pyragu" jis vadinamas todėl, kad plonytė tešla labai gerai apskrudusi, dažnai kraštai kiek apdegę, lyg paliesti ugnies liepsnų.
Tradicinis pyragas atrodytų taip - labai plonas tešlos lakštas, apteptas crème fraîche (kitaip grietine) arba formage blanc (verstusi kaip baltasis sūris, arba kitaip šviežias sūris), apibarstytas plonai pjaustyto svogūno griežinėliais ir šonine, keptas krosnyje kelias minutes. Tačiau yra labai daug šio pyrago variantų. Grietinė dažnai skaninama žolelėmis, keičiami sūriai, dedama daržovių. Yra ir saldžioji šio pyrago versija - su obuoliais ar kriaušėmis bei cinamonu. Vokietijoje panašų pyragą daro ir kiti regionai, tačiau kieviename jis turi vis kitą pavadinimą ir sudedamasias dalis, todėl čia ir sustosiu, nesiplėsdama į vokiškus terminus ir mūsų liežuviui ne visad lengvai tariamus žodžius.Jau ne kartą ragavus šio pyrago mieste, nusprendžiau, kad pribrendo laikas pabandyti namie. Pasekoje to, kad ne visad norime kvepėti vakare svogūnais, dariau du pyrago variantus, tradicinį - su svogūnais ir šonine - bei vegetarišką versiją pabaigai - su grilintomis daržovėmis. Tarte flambèe (skamba gražiau nei vokiškoji versija, tiesa?) nėra tas maistas, nuo kurio norisi rindentis per kambarį ir dejuoti kaip tau sunku (palikim tai Kalėdoms). Plonytė tešla, kurios niekaip neperkrausi kitais ingredientais, puikiai tiks lengvai vakarienei. Kas gali būti geriau, kai tai primena mylimąją picą, bet puikiai pritaikoma lietuviškai virtuvei, kurioje visada rasi grietinės, šoninės, svogūnų ar dar kokių rudens gėrybių.
* * *
Flammkuchen // Tarte flambèe (3 - 4 valgytojams)Tešlai:
300 g miltų
125 ml mineralinio vandens
4 v. š. alyvuogių aliejaus
žiupsnelis druskos
Grietinės padažui:
400 - 500 g grietinės
pundelis prieskoninių žolelių (naudojau krapus ir petražoles)
Tradiciniam pyragui:
2 didelių svogūnų
250 g šoninės
100 g Geramont sūrio (nebūtina)
Vegetariškam pyragui:
1 nedidelė cukinija
1 paprika
1 nedidelis svogūnas
100 g Geramont sūrio (nebūtina)
Gaminimo eiga
Iš visų tešlos ingredientų užminkome minkštą tešlą, suvyniojame į maistinę plėvelę ir leidžiame pastovėti. Tuo tarpu smulkiai sukapojame prieskonines žoleles ir sumaišome su grietine, paskaniname pipirais ir druska. Jei reikia, grietinę praskiedžiame trupučiu pieno. Svogūnus, cukiniją, papriką bei šoninę supjaustome kuo plonesniais griežinėliais.
Tešlą padaliname į keturias - penkias dalis ir kočiojame kuo ploniau (kepiau 40*60 dydžio skardoje). Iškočiotą tešlą perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, gausiai aptepame grietine, apibarstome norimais ingredientais ir kepame, kol tešlos kraštai gražiai paruduos.
Dalis grietinės susigeria į tešlą. Jei norite, kad grietinės sluoksnis išliktų, jos naudokite daugiau. Kepant vien tik sudaržovėmis, patariama jas pabarstyti prieskoniais.
Skanaus!
Šaltinis tešlai - chefkoch
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą